Vilniaus Arkikatedra Bazilika
Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į gotiką stiliaus, kvadratinio plano. Po Mindaugo mirties (1263 m.) katedra galėjo būti paversta pagonių šventykla.1387 m. Jogailos rūpesčiu buvusios pagonių šventyklos vietoje pastatyta nauja bažnyčia su 5 koplyčiomis. Ją 1388 m. konsekravo Gnezno arkivyskupas Bodzantas. 1419 m. katedra sudegė. Jos vietoje Vytautas pastatė naują didesnę halinę gotikinę katedrą. Fasadai buvo su kontraforsais, kai kurie koplyčių stogai paauksuoti. Atstatytoje katedroje palaidotos dvi Žygimanto Augusto žmonos Elžbieta Habsburgietė (1545) ir Barbora Radvilaitė (1551), Jonas Žygimantaitis (1583). Buvo laidojami Vilniaus vyskupai.
1529 m. katedroje iškilmingai vainikuotas LDK kunigaikštis Žygimantas Augustas. XVI a. ir vėliau pamokslai sakyti lietuviškai. Per karą 1655 m. katedra smarkiai sužalota ir apiplėšta; vietomis įgriuvo skliautai. Rusijos kareiviai nuplėšė ir išsivežė varinį katedros stogą. 1783 m. katedra pradėta rekonstruoti pagal Lauryno Gucevičiaus projektą. Baigta 1801 m. (užbaigė archit. Mykolas Angelas Šulcas). Po 1831 m. iš uždarytos Šv. Kazimiero bažnyčios atkelta ir šoniniuose fasaduose pastatyta 12 rokokinių skulptūrų, vaizduojančių Lietuvos kunigaikščius, apaštalus ir šventuosius.
1932-1939 m. restauruota, po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtas mauzoliejus. Į mauzoliejų atkelti katedros rūsiuose rasti kunigaikščio Aleksandro, Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos ir Barboros Radvilaitės palaikai, urna su kunigaikščio Vladislovo širdimi. 1950 ir 1951 m. kelis kartus į uždarytą katedrą įsilaužta. Išvogta didesnė dalis turto, kas likę sužalota: apnaikinti altoriai, sulaužyti baldai, sužaloti vargonai, apgadintos skulptūros, antkapiai.
Šiuo metu arkikatedros požemiuose įrengta ekspozicija atspindi arkikatedros istoriją, jos statybos ir rekonstrukcijos etapus nuo XIII a. karaliaus Mindaugo statytos pirmosios Lietuvos katedros iki paskutinės jos rekonstrukcijos, atliktos pagal architekto Lauryno Gucevičiaus (1753-1798) projektą. Ilgą laiką arkikatedros požemiai buvo vieta, kur laidodavo Katalikų Bažnyčiai ir LDK nusipelniusius asmenis, jų artimuosius.
